Telegram Web Link
🇱🇹Prieš 80 metų, 1945 m. gegužės 16 d., Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvyko vienas didžiausių ir atkakliausių mūšių lietuvių partizaninio pasipriešinimo istorijoje - Kalniškės Mūšis.
Mūšio metu žuvo daugiau nei 40 partizanų ir apie kelis šimtus jų priešų.

🇱🇻Pirms astoņdesmit gadiem, 1945. gada 16 maijā, Kalniškes mežā, Lazdiju rajonā, norisinājās viena no lielākajām un sīvākajām cīņām lietuvas partizānu pretestības vēsturē - Kalniškes kauja. Kaujas laikā krita vairāk nekā 40 partizānu un vairāki simti to viņu ienaidnieku.

🇬🇧 Eighty years ago, on May 16, 1945, in the Kalniškės forest (Lazdijai district), one of the largest and fiercest battles in the history of Lithuanian partisan resistance took place – the Battle of Kalniškės.
During the battle, more than 40 partisans and several hundred of their enemies were killed.

@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🇱🇹🇱🇻 AISTIJA AETERNA 🇱🇻🇱🇹

@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🇱🇻 Lielā prūšu sacelšanās (1260–1274) bija kulminācija prūšu un teitoņu kara laikā. Sacelšanās sākās tūlīt pēc Durbes kaujas 1260. gadā, reaģējot uz nepārtraukto teitoņu apspiešanu. Gandrīz visas prūšu ciltis sacēlās. Viens no ievērojamākajiem līderiem bija Herkuss Mants. Prūšus atbalstīja sudovieši, lietuvieši un pomerāņi. Pirmajos gados prūši guva virsroku, ieņemot lielāko daļu teitoņu piļu. Viena no ievērojamākajām prūšu uzvarām bija Pakarvajai kauja (1261). Tomēr vēlāk, teitoņiem saņemot arvien lielāku atbalstu, lietuviešu palīdzības apsīkuma dēļ, kā arī prūšu zaudējumu un nodevību dēļ, sacelšanās sāka vājināties, lai gan prūši pretojās līdz 1274. gadam, kad beidzot krita pogesāņi. Lielākā daļa prūšu tika pakļauti. Daudzi prūši gāja bojā vai cieta sacelšanās laikā. Pēc sacelšanās apspiešana tikai pastiprinājās, un daudzi prūši bēga uz Lietuvu. Sacelšanās bija izšķiroša ne tikai prūšiem, bet arī lietuviešiem, kuri uz ilgāku laiku izvairījās no teitoņu uzbrukumiem.

🇱🇹 Didysis prūsų sukilimas (1260-1274) – Prūsų-kryžiuočių karo kulminacija, lemtinga prūsų kova dėl laisvės. Sukilimo pradžią 1260 m. lėmė besitęsusi kryžiuočių priespauda, o galutinai sukilti paskatino Durbės mūšis. Sukilime dalyvavo kone visos prūsų gentys, žymiausias vadas – Herkus Mantas. Prūsams talkino sūduviai, lietuviai, pamarėnai. Pirmaisiais keleriais metais prūsai vyravo, jie užėmė daugumą kryžiuočių pilių, kolonistų sodybų. Viena žymiausių prūsų pergalių pasiekta Pakarvių mūšyje (1261). Visgi vėliau dėl gausėjančios paramos kryžiuočiams, nutrūkusios Lietuvos paramos prūsams, dėl prūsų praradimų ir išdavysčių sukilimas ėmė silpti, nors prūsai visomis išgalėmis dar priešinosi iki pat 1274 m., kai paskutinieji krito pagudėnai. Dauguma prūsų tapo galutinai pavergti. Sukilime žuvo ar nukentėjo daugybė prūsų. Po jo prūsų priespauda tik sustiprėjo, daugybė prūsų nuo to bėgo į Lietuvą. Sukilimas buvo svarbus ne tik prūsams, bet ir lietuviams, kurie ilgam tapo saugūs nuo kryžiuočių pavojingų puolimų.

🇬🇧 The Great Prussian Uprising (1260-1274) was the peak of the Prussian-Teutonic war. The uprising began right after the Battle of Durbe in 1260 due to continued Teutonic oppression. Almost all Prussian tribes uprose. The most notable leader – Ērks Mōnts. Prussians were supported by Sudovians, Lithuanians, Pomeranians. In the first years, Prussians dominated, as they captured most of Teutonic castles. One of the most notable Prussian victories was the Battle of Pakarwjai (1261). Later, however, due to increasing aid for the Teutons, halt of Lithuanian support for Prussians and losses and betrayals among Prussians, the uprising began to weaken, although Prussians managed to resist until 1274, when Pogesanians finally fell. Most Prussians became subjugated. Many Prussians died or suffered in the uprising. Afterwards, oppression of Prussians only intensified, many Prussians fled to Lithuania. The uprising was crucial not only for Prussians, but also for Lithuanians, who avoided Teutonic onslaughts for a long time.

@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🇱🇹 Šiandien prieš 100 metų gimė laisvės karys Petras Bartkus - Žadgaila 1925 05 30

Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas.
Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriumi.
Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais.

🇱🇻 Šodien aprit 100 gadi kopš brīvības cīnītāja Petras Bartkus – Žadgaila (30.05.1925.)

Petras Bartkus pretošanās kustībā iesaistījās 1941. gadā un bija aktīvs Lietuvas Brīvības armijas dalībnieks.
Pēc otrās padomju okupācijas sākuma viņš organizēja partizānus Raseiņu apriņķī un pildīja Organizatoriskās nodaļas priekšnieka pienākumus Kęstuša militārā apgabala štābā.
1949. gada februārī viņš piedalījās partizānu komandieru kongresā no visas Lietuvas, kur tika iecelts par Lietuvas Brīvības cīnītāju kustības (LLKS) padomes Prezidija sekretāru.
Viņš tika nogalināts 1949. gada 13. augustā partizānu nometnē Radvilišķu rajona Užpeļķu mežā, sadursmes laikā ar MGB karaspēku.

🇬🇧 Today marks the 100th anniversary of the birth of freedom fighter Petras Bartkus – Žadgaila (May 30, 1925)

Petras Bartkus became involved in the resistance movement in 1941 and was an active member of the Lithuanian Freedom Army.
Following the onset of the second Soviet occupation, he organized partisans in the Raseiniai district and served as the head of the Organizational Department at the headquarters of the Kęstutis military district.
In February 1949, he took part in the congress of partisan commanders from across Lithuania, where he was appointed Secretary of the Presidium of the Council of the Lithuanian Freedom Fighters' Movement (LLKS).
He was killed on August 13, 1949, in a partisan encampment in the Užpelkiai Forest, Radviliškis district, during a clash with MGB troops.

@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🇱🇻 14. jūnijs - Komunistiskā genocīda upuru piemiņas diena.
PSRS 1941. gada naktī no 13. uz 14. jūniju īstenoja masveida deportācijas pret latviešu un lietuviešu tautu, izsūtot aukstumā un badā aptuveni 32,5 tūkstošus cilvēkus. Viņus izsūtīja tāpēc, ka viņi bija zemnieki, veikalu īpašnieki, ticīgie vai vienkārši Latvijas un Lietuvas patrioti, un neērti Staļina režīmam.
Mēs neko neesam aizmirsuši un nekad nepiedosim!

🇱🇹 Birželio 14 d. – Komunistinio genocido aukų atminimo diena.

1941 m. birželio 13–14 d. naktį SSRS vykdė masines Lietuvos ir Latvijos žmonių trėmimus, išsiųsdama 32,5 tūkst. žmonių į šaltį ir badą. Jie buvo deportuoti todėl, kad buvo ūkininkai, krautuvininkai, religingi tikintieji arba tiesiog Latvijos ar Lietuvos patriotai, nepatogūs stalininiam režimui.
Mes nieko nepamiršome ir niekada neatleisime!

@vienatauta
🇬🇧 June 14 - Commemoration Day of the Victims of the Communist Genocide.
On the night of June 13-14, 1941, the USSR carried out mass deportations against the Latvians and Lithuanians, sending around 32,5 thousand people out into the cold and hunger. They were deported because they were farmers, shopkeepers, reiligious belivers, or simply patriots of Latvia and Lithuania, and were inconvenient for the Stalinist regime.
We have not forgotten anything and we will never forgive!

@vienatauta
🇱🇻 Rīt ir pēdējā diena kad var apmeklēt Lietuviešu tirgu. Aicinām savus sekotājus aiziet, apskatīties ko mūsu brāļi lietuvieši piedāvā. Tirgus atrodas Rīgas Centrāltirgū, Benjamiņas laukumā.

🇱🇹 Rytoj paskutinė diena apsilankyti Lietuvių turguje. Kviečiame savo sekėjus nueiti ir pasižiūrėti, ką gali pasiūlyti mūsų broliai lietuviai. Turgus įsikūręs Rygos centriniame turguje, Bendžamino aikštėje.

🇬🇧 Tomorrow is the last day to visit the Lithuanian Market. We invite our followers to go and see what our Lithuanian brothers have to offer. The market is located in Riga Central Market, Benjamiņas Square.

@vienatauta
🇱🇹 Kviečiame visus kartu paminėti 1941 m. Birželio sukilimo metines.
Ta proga rengiamas žygis po sukilimo vietas Kaune. Žygio pradžia – birželio 22 d. 14 val., Nepriklausomybės a. 14 (prie Soboro).
Iš ten pėsčiomis keliausime prie įvairių sukilimo įvykius menančių objektų. Žygio pabaiga – Ramybės parke, kur uždegsime žvakutes, padėsime gėles ir tylos minute pagerbsime laisvės kovotojų atminimą.
Atvykite su savo artimaisiais ir draugais. Iki pasimatymo!

🇱🇻 Aicinām ikvienu pievienoties mums uz 1941. gada jūnija sacelšanās gadadienas piemiņu.
Šajā reizē notiks gājiens pa svarīgākajām sacelšanās vietām Kauņā. Gājiens sāksies 22. jūnijā plkst. 14:00, Neatkarības laukumā 14 (pie Soboras).
No turienes mēs dosimies uz dažādām vietām, kurās piemin sacelšanās notikumus. Gājiens noslēgsies Ramības parkā, kur mēs iedegsim sveces, noliksim ziedus un godināsim brīvības cīnītāju piemiņu ar klusuma brīdi.
Nāciet kopā ar ģimeni un draugiem. Tiekamies tur!

🇬🇧 We invite everyone to join us in commemorating the anniversary of the June Uprising of 1941.
On this occasion, a march will be held through the key sites of the uprising in Kaunas. The walk will begin on June 22 at 2:00 PM at Independence Square 14 (by the Soboras).
From there, we will walk to various locations that commemorate events of the uprising. The walk will end at Ramybės Park, where we will light candles, lay flowers, and honor the memory of the freedom fighters with a moment of silence.
Come with your family and friends. See you there!

@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🇱🇻 1940. gada 17. jūnijā PSRS okupēja Latviju. Tam sekoja 50 tumšākie gadi latviešu tautas dzīvē. Par spīti masīvajam genocīdam pret latviešu tautu, represijām un rusifikācijas politikai, latvieši piecēlās kājās, izgāja ielās un atguva savu neatkarību, parādot, ka šī ir tikai un vienīgi latvju zeme. Saules mūžu Latvijai un nāvi okupantiem!

🇱🇹 1940 metų birželio 17 dieną SSRS okupavo Latviją. Po to sekė 50 tamsiausių metų Latvijos žmonių gyvenime. Nepaisant masinio genocido prieš latvių tautą, represijų ir rusifikacijos politikos, latviai pakilo, išėjo į gatves ir atgavo nepriklausomybę, parodydami, kad tai – latvių žemė. Tegyvuoja Latvija ir mirtis okupantams!

🇬🇧 On June 17, 1940, the USSR occupied Latvia. This was followed by 50 of the darkest years in the life of the Latvian people. Despite the massive genocide against the Latvian nation, repressions and the policy of russification, Latvians stood up, took to the streets and regained their independence, showing that this is the land of Latvians. Long live Latvia and death to the occupiers!

@vienatauta
🇱🇻 1940. gada 21. jūnijā ģenerālis Ludvigs Bolšteins nepakļaujoties PSRS okupācijai atņēma sev dzīvību.
Savā pirmsnāves vēstulē viņš rakstīja: “Savai priekšniecībai. Mēs, latvieši, sev uzcēlām jaunu staltu ēku - savu valsti. Sveša vara grib piespiest, lai mēs to paši noārdām. Es nespēju piedalīties."

🇱🇹 1940 m. birželio 21 d. generolas Liudvikas Bolšteinas nusižudė atsisakydamas pasiduoti sovietų okupacijai.
Priešmirtiniame laiške jis rašė: "Mūsų viršininkams. Mes, latviai, pasistatėme sau naują didingą pastatą - savo valstybę. Svetima valdžia nori priversti mus pačius jį nugriauti. Aš negaliu tame dalyvauti."

🇬🇧 On June 21, 1940, General Ludwig Bolstein committed suicide by refusing to submit to the Soviet occupation.
In his suicide note, he wrote: "To our superiors. We, Latvians, have built for ourselves a new stately building - our state. A foreign power wants to force us to tear it down ourselves. I cannot participate."

@vienatauta
🇱🇻 1919. gada 22. jūnijā Ziemeļlatvijas brigāde kopā ar Igaunijas armiju Cēsu kaujās sakāva vācu spēkus. Cēsu kaujās krita 44 un tika ievainoti 85 Ziemeļlatvijas brigādes karavīri.

🇱🇹 1919 m. birželio 22 d. Šiaurės Latvijos brigada kartu su Estijos armija nugalėjo vokiečių pajėgas Cėsių mūšyje. Cėsių mūšyje žuvo 44 Šiaurės Latvijos brigados kariai ir 85 buvo sužeisti

🇬🇧 On June 22, 1919, the North Latvian Brigade, together with the Estonian Army, defeated German forces in the Battle of Cēsis. 44 soldiers of the North Latvian Brigade were killed and 85 were wounded in the Battle of Cēsis.

@vienatauta
🇱🇹 Šiandien prieš 84 metus, prasidėjo Birželio sukilimas. Sukilimas Nuplovė gėda nuo Lietuvių veido, po 1940 okupacijos kuriai nebuvo pasipriešinta. Sukilimas visam pasauliui parodė, kad Lietuva visai ne savo noru tapo SSRS dalimi

🇱🇻 Šodien, pirms 84 gadiem, sākās Jūnija sacelšanās. Sacelšanās noskaloja kaunu no lietuviešu sejām, kuri nepretojās 1940. gada okupācijai. Sacelšanās parādīja visai pasaulei, ka Lietuva nekļuva par PSRS daļu brīvprātīgi.

🇬🇧 Today, 84 years ago, the June Uprising began. The Uprising washed away the shame from the faces of Lithuanians, who had not resisted the occupation of 1940. The Uprising showed the whole world that Lithuania did not become part of the USSR by its own will.

@vienatauta
🇱🇻 1888. gada 23. jūnijā piedzima leģendārais latviešu strēlnieku pulkvedis un antikomunists Frīdrihs Briedis.

🇱🇹 1888 m. birželio 23 d. gimė legendinis latvių šaulių pulkininkas ir antikomunistas Frīdrihas Briedis.

🇬🇧 On June 23, 1888, the legendary Latvian riflemen colonel and anti-communist Frīdrihs Briedis was born.

@vienatauta
📍Vilnius

@vienatauta
2025/06/30 06:59:31
Back to Top
HTML Embed Code: