Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas.
Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriumi.
Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais.
Petras Bartkus pretošanās kustībā iesaistījās 1941. gadā un bija aktīvs Lietuvas Brīvības armijas dalībnieks.
Pēc otrās padomju okupācijas sākuma viņš organizēja partizānus Raseiņu apriņķī un pildīja Organizatoriskās nodaļas priekšnieka pienākumus Kęstuša militārā apgabala štābā.
1949. gada februārī viņš piedalījās partizānu komandieru kongresā no visas Lietuvas, kur tika iecelts par Lietuvas Brīvības cīnītāju kustības (LLKS) padomes Prezidija sekretāru.
Viņš tika nogalināts 1949. gada 13. augustā partizānu nometnē Radvilišķu rajona Užpeļķu mežā, sadursmes laikā ar MGB karaspēku.
Petras Bartkus became involved in the resistance movement in 1941 and was an active member of the Lithuanian Freedom Army.
Following the onset of the second Soviet occupation, he organized partisans in the Raseiniai district and served as the head of the Organizational Department at the headquarters of the Kęstutis military district.
In February 1949, he took part in the congress of partisan commanders from across Lithuania, where he was appointed Secretary of the Presidium of the Council of the Lithuanian Freedom Fighters' Movement (LLKS).
He was killed on August 13, 1949, in a partisan encampment in the Užpelkiai Forest, Radviliškis district, during a clash with MGB troops.
@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
🔥12❤5
🇱🇻 14. jūnijs - Komunistiskā genocīda upuru piemiņas diena.
PSRS 1941. gada naktī no 13. uz 14. jūniju īstenoja masveida deportācijas pret latviešu un lietuviešu tautu, izsūtot aukstumā un badā aptuveni 32,5 tūkstošus cilvēkus. Viņus izsūtīja tāpēc, ka viņi bija zemnieki, veikalu īpašnieki, ticīgie vai vienkārši Latvijas un Lietuvas patrioti, un neērti Staļina režīmam.
Mēs neko neesam aizmirsuši un nekad nepiedosim!
🇱🇹 Birželio 14 d. – Komunistinio genocido aukų atminimo diena.
1941 m. birželio 13–14 d. naktį SSRS vykdė masines Lietuvos ir Latvijos žmonių trėmimus, išsiųsdama 32,5 tūkst. žmonių į šaltį ir badą. Jie buvo deportuoti todėl, kad buvo ūkininkai, krautuvininkai, religingi tikintieji arba tiesiog Latvijos ar Lietuvos patriotai, nepatogūs stalininiam režimui.
Mes nieko nepamiršome ir niekada neatleisime!
@vienatauta
PSRS 1941. gada naktī no 13. uz 14. jūniju īstenoja masveida deportācijas pret latviešu un lietuviešu tautu, izsūtot aukstumā un badā aptuveni 32,5 tūkstošus cilvēkus. Viņus izsūtīja tāpēc, ka viņi bija zemnieki, veikalu īpašnieki, ticīgie vai vienkārši Latvijas un Lietuvas patrioti, un neērti Staļina režīmam.
Mēs neko neesam aizmirsuši un nekad nepiedosim!
🇱🇹 Birželio 14 d. – Komunistinio genocido aukų atminimo diena.
1941 m. birželio 13–14 d. naktį SSRS vykdė masines Lietuvos ir Latvijos žmonių trėmimus, išsiųsdama 32,5 tūkst. žmonių į šaltį ir badą. Jie buvo deportuoti todėl, kad buvo ūkininkai, krautuvininkai, religingi tikintieji arba tiesiog Latvijos ar Lietuvos patriotai, nepatogūs stalininiam režimui.
Mes nieko nepamiršome ir niekada neatleisime!
@vienatauta
🕊14😢4💔1
🇬🇧 June 14 - Commemoration Day of the Victims of the Communist Genocide.
On the night of June 13-14, 1941, the USSR carried out mass deportations against the Latvians and Lithuanians, sending around 32,5 thousand people out into the cold and hunger. They were deported because they were farmers, shopkeepers, reiligious belivers, or simply patriots of Latvia and Lithuania, and were inconvenient for the Stalinist regime.
We have not forgotten anything and we will never forgive!
@vienatauta
On the night of June 13-14, 1941, the USSR carried out mass deportations against the Latvians and Lithuanians, sending around 32,5 thousand people out into the cold and hunger. They were deported because they were farmers, shopkeepers, reiligious belivers, or simply patriots of Latvia and Lithuania, and were inconvenient for the Stalinist regime.
We have not forgotten anything and we will never forgive!
@vienatauta
🕊11
🇱🇻 Rīt ir pēdējā diena kad var apmeklēt Lietuviešu tirgu. Aicinām savus sekotājus aiziet, apskatīties ko mūsu brāļi lietuvieši piedāvā. Tirgus atrodas Rīgas Centrāltirgū, Benjamiņas laukumā.
🇱🇹 Rytoj paskutinė diena apsilankyti Lietuvių turguje. Kviečiame savo sekėjus nueiti ir pasižiūrėti, ką gali pasiūlyti mūsų broliai lietuviai. Turgus įsikūręs Rygos centriniame turguje, Bendžamino aikštėje.
🇬🇧 Tomorrow is the last day to visit the Lithuanian Market. We invite our followers to go and see what our Lithuanian brothers have to offer. The market is located in Riga Central Market, Benjamiņas Square.
@vienatauta
🇱🇹 Rytoj paskutinė diena apsilankyti Lietuvių turguje. Kviečiame savo sekėjus nueiti ir pasižiūrėti, ką gali pasiūlyti mūsų broliai lietuviai. Turgus įsikūręs Rygos centriniame turguje, Bendžamino aikštėje.
🇬🇧 Tomorrow is the last day to visit the Lithuanian Market. We invite our followers to go and see what our Lithuanian brothers have to offer. The market is located in Riga Central Market, Benjamiņas Square.
@vienatauta
⚡12❤5
Ta proga rengiamas žygis po sukilimo vietas Kaune. Žygio pradžia – birželio 22 d. 14 val., Nepriklausomybės a. 14 (prie Soboro).
Iš ten pėsčiomis keliausime prie įvairių sukilimo įvykius menančių objektų. Žygio pabaiga – Ramybės parke, kur uždegsime žvakutes, padėsime gėles ir tylos minute pagerbsime laisvės kovotojų atminimą.
Atvykite su savo artimaisiais ir draugais. Iki pasimatymo!
Šajā reizē notiks gājiens pa svarīgākajām sacelšanās vietām Kauņā. Gājiens sāksies 22. jūnijā plkst. 14:00, Neatkarības laukumā 14 (pie Soboras).
No turienes mēs dosimies uz dažādām vietām, kurās piemin sacelšanās notikumus. Gājiens noslēgsies Ramības parkā, kur mēs iedegsim sveces, noliksim ziedus un godināsim brīvības cīnītāju piemiņu ar klusuma brīdi.
Nāciet kopā ar ģimeni un draugiem. Tiekamies tur!
On this occasion, a march will be held through the key sites of the uprising in Kaunas. The walk will begin on June 22 at 2:00 PM at Independence Square 14 (by the Soboras).
From there, we will walk to various locations that commemorate events of the uprising. The walk will end at Ramybės Park, where we will light candles, lay flowers, and honor the memory of the freedom fighters with a moment of silence.
Come with your family and friends. See you there!
@vienatauta
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
⚡13❤3
🇱🇻 1940. gada 17. jūnijā PSRS okupēja Latviju. Tam sekoja 50 tumšākie gadi latviešu tautas dzīvē. Par spīti masīvajam genocīdam pret latviešu tautu, represijām un rusifikācijas politikai, latvieši piecēlās kājās, izgāja ielās un atguva savu neatkarību, parādot, ka šī ir tikai un vienīgi latvju zeme. Saules mūžu Latvijai un nāvi okupantiem!
🇱🇹 1940 metų birželio 17 dieną SSRS okupavo Latviją. Po to sekė 50 tamsiausių metų Latvijos žmonių gyvenime. Nepaisant masinio genocido prieš latvių tautą, represijų ir rusifikacijos politikos, latviai pakilo, išėjo į gatves ir atgavo nepriklausomybę, parodydami, kad tai – latvių žemė. Tegyvuoja Latvija ir mirtis okupantams!
🇬🇧 On June 17, 1940, the USSR occupied Latvia. This was followed by 50 of the darkest years in the life of the Latvian people. Despite the massive genocide against the Latvian nation, repressions and the policy of russification, Latvians stood up, took to the streets and regained their independence, showing that this is the land of Latvians. Long live Latvia and death to the occupiers!
@vienatauta
🇱🇹 1940 metų birželio 17 dieną SSRS okupavo Latviją. Po to sekė 50 tamsiausių metų Latvijos žmonių gyvenime. Nepaisant masinio genocido prieš latvių tautą, represijų ir rusifikacijos politikos, latviai pakilo, išėjo į gatves ir atgavo nepriklausomybę, parodydami, kad tai – latvių žemė. Tegyvuoja Latvija ir mirtis okupantams!
🇬🇧 On June 17, 1940, the USSR occupied Latvia. This was followed by 50 of the darkest years in the life of the Latvian people. Despite the massive genocide against the Latvian nation, repressions and the policy of russification, Latvians stood up, took to the streets and regained their independence, showing that this is the land of Latvians. Long live Latvia and death to the occupiers!
@vienatauta
💔9🕊3😁1
🇱🇻 1940. gada 21. jūnijā ģenerālis Ludvigs Bolšteins nepakļaujoties PSRS okupācijai atņēma sev dzīvību.
Savā pirmsnāves vēstulē viņš rakstīja: “Savai priekšniecībai. Mēs, latvieši, sev uzcēlām jaunu staltu ēku - savu valsti. Sveša vara grib piespiest, lai mēs to paši noārdām. Es nespēju piedalīties."
🇱🇹 1940 m. birželio 21 d. generolas Liudvikas Bolšteinas nusižudė atsisakydamas pasiduoti sovietų okupacijai.
Priešmirtiniame laiške jis rašė: "Mūsų viršininkams. Mes, latviai, pasistatėme sau naują didingą pastatą - savo valstybę. Svetima valdžia nori priversti mus pačius jį nugriauti. Aš negaliu tame dalyvauti."
🇬🇧 On June 21, 1940, General Ludwig Bolstein committed suicide by refusing to submit to the Soviet occupation.
In his suicide note, he wrote: "To our superiors. We, Latvians, have built for ourselves a new stately building - our state. A foreign power wants to force us to tear it down ourselves. I cannot participate."
@vienatauta
Savā pirmsnāves vēstulē viņš rakstīja: “Savai priekšniecībai. Mēs, latvieši, sev uzcēlām jaunu staltu ēku - savu valsti. Sveša vara grib piespiest, lai mēs to paši noārdām. Es nespēju piedalīties."
🇱🇹 1940 m. birželio 21 d. generolas Liudvikas Bolšteinas nusižudė atsisakydamas pasiduoti sovietų okupacijai.
Priešmirtiniame laiške jis rašė: "Mūsų viršininkams. Mes, latviai, pasistatėme sau naują didingą pastatą - savo valstybę. Svetima valdžia nori priversti mus pačius jį nugriauti. Aš negaliu tame dalyvauti."
🇬🇧 On June 21, 1940, General Ludwig Bolstein committed suicide by refusing to submit to the Soviet occupation.
In his suicide note, he wrote: "To our superiors. We, Latvians, have built for ourselves a new stately building - our state. A foreign power wants to force us to tear it down ourselves. I cannot participate."
@vienatauta
🕊11🫡5
🇱🇻 1919. gada 22. jūnijā Ziemeļlatvijas brigāde kopā ar Igaunijas armiju Cēsu kaujās sakāva vācu spēkus. Cēsu kaujās krita 44 un tika ievainoti 85 Ziemeļlatvijas brigādes karavīri.
🇱🇹 1919 m. birželio 22 d. Šiaurės Latvijos brigada kartu su Estijos armija nugalėjo vokiečių pajėgas Cėsių mūšyje. Cėsių mūšyje žuvo 44 Šiaurės Latvijos brigados kariai ir 85 buvo sužeisti
🇬🇧 On June 22, 1919, the North Latvian Brigade, together with the Estonian Army, defeated German forces in the Battle of Cēsis. 44 soldiers of the North Latvian Brigade were killed and 85 were wounded in the Battle of Cēsis.
@vienatauta
🇱🇹 1919 m. birželio 22 d. Šiaurės Latvijos brigada kartu su Estijos armija nugalėjo vokiečių pajėgas Cėsių mūšyje. Cėsių mūšyje žuvo 44 Šiaurės Latvijos brigados kariai ir 85 buvo sužeisti
🇬🇧 On June 22, 1919, the North Latvian Brigade, together with the Estonian Army, defeated German forces in the Battle of Cēsis. 44 soldiers of the North Latvian Brigade were killed and 85 were wounded in the Battle of Cēsis.
@vienatauta
❤7🔥2
🇱🇹 Šiandien prieš 84 metus, prasidėjo Birželio sukilimas. Sukilimas Nuplovė gėda nuo Lietuvių veido, po 1940 okupacijos kuriai nebuvo pasipriešinta. Sukilimas visam pasauliui parodė, kad Lietuva visai ne savo noru tapo SSRS dalimi
🇱🇻 Šodien, pirms 84 gadiem, sākās Jūnija sacelšanās. Sacelšanās noskaloja kaunu no lietuviešu sejām, kuri nepretojās 1940. gada okupācijai. Sacelšanās parādīja visai pasaulei, ka Lietuva nekļuva par PSRS daļu brīvprātīgi.
🇬🇧 Today, 84 years ago, the June Uprising began. The Uprising washed away the shame from the faces of Lithuanians, who had not resisted the occupation of 1940. The Uprising showed the whole world that Lithuania did not become part of the USSR by its own will.
@vienatauta
🇱🇻 Šodien, pirms 84 gadiem, sākās Jūnija sacelšanās. Sacelšanās noskaloja kaunu no lietuviešu sejām, kuri nepretojās 1940. gada okupācijai. Sacelšanās parādīja visai pasaulei, ka Lietuva nekļuva par PSRS daļu brīvprātīgi.
🇬🇧 Today, 84 years ago, the June Uprising began. The Uprising washed away the shame from the faces of Lithuanians, who had not resisted the occupation of 1940. The Uprising showed the whole world that Lithuania did not become part of the USSR by its own will.
@vienatauta
⚡13❤5
🇱🇻 1888. gada 23. jūnijā piedzima leģendārais latviešu strēlnieku pulkvedis un antikomunists Frīdrihs Briedis.
🇱🇹 1888 m. birželio 23 d. gimė legendinis latvių šaulių pulkininkas ir antikomunistas Frīdrihas Briedis.
🇬🇧 On June 23, 1888, the legendary Latvian riflemen colonel and anti-communist Frīdrihs Briedis was born.
@vienatauta
🇱🇹 1888 m. birželio 23 d. gimė legendinis latvių šaulių pulkininkas ir antikomunistas Frīdrihas Briedis.
🇬🇧 On June 23, 1888, the legendary Latvian riflemen colonel and anti-communist Frīdrihs Briedis was born.
@vienatauta
🔥17❤4🫡3
Please open Telegram to view this post
VIEW IN TELEGRAM
⚡25❤6🔥2😁1👌1
🇱🇻 Šodien ir Latvijas armijas dibināšanas gadasvētki!
1919. gada 10. jūlijā Latvijas Brīvības cīņu laikā apvienojot Ziemeļlatvijas un Dienvidlatvijas brigādes tika izveidota Latvijas armija. Par tās pirmo virspavēlnieku iecēla ģenerāli Dāvidu Sīmansonu.
Būt Latvijas karavīram nozīmē uzņemties svētu misiju - aizsargāt ģimeni, tautu un valsti.
Gods kalpot Latvijai!🫡🇱🇻
🇱🇹 Šiandien minime Latvijos armijos įkūrimo metines! 1919 m. liepos 10 d., per Latvijos Nepriklausomybės karą, sujungus Šiaurės ir Pietų Latvijos brigadas, buvo įkurta Latvijos armija. Pirmuoju vyriausiuoju vadu buvo paskirtas generolas Dāvids Sīmansons. Būti Latvijos kareiviu reiškia prisiimti šventą misiją – ginti savo šeimą, žmones ir šalį. Tarnauti Latvijai – garbė!🫡🇱🇻
🇬🇧 Today is the anniversary of the foundation of the Latvian Army!
On July 10, 1919, during the Latvian War of Independence, the Latvian Army was established by merging the Northern and Southern Latvian brigades. General Dāvids Sīmansons was appointed its first commander-in-chief.
Being a Latvian soldier means taking on a sacred mission - to protect your family, people and country.
It is an honor to serve Latvia!🫡🇱🇻
@vienatauta
1919. gada 10. jūlijā Latvijas Brīvības cīņu laikā apvienojot Ziemeļlatvijas un Dienvidlatvijas brigādes tika izveidota Latvijas armija. Par tās pirmo virspavēlnieku iecēla ģenerāli Dāvidu Sīmansonu.
Būt Latvijas karavīram nozīmē uzņemties svētu misiju - aizsargāt ģimeni, tautu un valsti.
Gods kalpot Latvijai!🫡🇱🇻
🇱🇹 Šiandien minime Latvijos armijos įkūrimo metines! 1919 m. liepos 10 d., per Latvijos Nepriklausomybės karą, sujungus Šiaurės ir Pietų Latvijos brigadas, buvo įkurta Latvijos armija. Pirmuoju vyriausiuoju vadu buvo paskirtas generolas Dāvids Sīmansons. Būti Latvijos kareiviu reiškia prisiimti šventą misiją – ginti savo šeimą, žmones ir šalį. Tarnauti Latvijai – garbė!🫡🇱🇻
🇬🇧 Today is the anniversary of the foundation of the Latvian Army!
On July 10, 1919, during the Latvian War of Independence, the Latvian Army was established by merging the Northern and Southern Latvian brigades. General Dāvids Sīmansons was appointed its first commander-in-chief.
Being a Latvian soldier means taking on a sacred mission - to protect your family, people and country.
It is an honor to serve Latvia!🫡🇱🇻
@vienatauta
🔥12⚡4❤2
🇱🇻 1892. gada 11. jūlijā piedzima Latvijas armijas ģenerālis, Lāčplēša Kara ordeņa kavalieris un pēdējais Latvijas armijas štāba priekšnieks Hugo Rozenšteins.
🇱🇹 1892 m. liepos 11 d. gimė Hugo Rozenšteinas – Latvijos armijos generolas, Lačplėšio karo ordino riteris ir paskutinis Latvijos armijos štabo viršininkas.
🇬🇧 On July 11, 1892, Hugo Rozenšteins, a general of the Latvian Army, a knight of the Lāčplēsis War Order, and the last Chief of Staff of the Latvian Army, was born.
@vienatauta
🇱🇹 1892 m. liepos 11 d. gimė Hugo Rozenšteinas – Latvijos armijos generolas, Lačplėšio karo ordino riteris ir paskutinis Latvijos armijos štabo viršininkas.
🇬🇧 On July 11, 1892, Hugo Rozenšteins, a general of the Latvian Army, a knight of the Lāčplēsis War Order, and the last Chief of Staff of the Latvian Army, was born.
@vienatauta
⚡9
🇱🇻 1260. gada 13. jūlijā notika Durbes kauja. Tā bija viena no izšķirošākajām kaujām Ziemeļu krusta karos. Kuršu un žemaišu karaspēki sakāva krustnešus un prūšus. Kuršu un žemaišu zaudējumi kaujā joprojām nav zināmi.
🇱🇹 1260 m. liepos 13 d. įvyko Durbės mūšis. Tai buvo vienas lemiamų Šiaurės kryžiaus žygių mūšių. Kuršių ir žemaičių kariuomenės nugalėjo kryžiuočius ir prūsus. Kuršių ir žemaičių kariuomenės nuostoliai mūšyje iki šiol nežinomi.
🇬🇧 On July 13, 1260 the Battle of Durbe took place. It was one of the most decisive battles of the Northern Crusades. The Curonian and Samogitian troops defeated the Crusaders and the Prussians. The losses of the Curonian and Samogitian troops in the battle are still unknown
@vienatauta
🇱🇹 1260 m. liepos 13 d. įvyko Durbės mūšis. Tai buvo vienas lemiamų Šiaurės kryžiaus žygių mūšių. Kuršių ir žemaičių kariuomenės nugalėjo kryžiuočius ir prūsus. Kuršių ir žemaičių kariuomenės nuostoliai mūšyje iki šiol nežinomi.
🇬🇧 On July 13, 1260 the Battle of Durbe took place. It was one of the most decisive battles of the Northern Crusades. The Curonian and Samogitian troops defeated the Crusaders and the Prussians. The losses of the Curonian and Samogitian troops in the battle are still unknown
@vienatauta
❤10