🇱🇻 1895. gada 28. februārī piedzima Latvijas Brīvības cīņu dalībnieks un Latvijas Aviācijas pulka komandieris Jānis Teodors Indāns.

🇱🇹 1895 metų vasario 28 dieną gimė Latvijos laisvės kovų dalyvis, Latvijos aviacijos pulko vadas Jānis Teodors Indāns.

🇬🇧 On February 28, 1895, Jānis Teodors Indāns, a participant in the Latvian Freedom Struggle and commander of the Latvian Aviation Regiment, was born.

@vienatauta

🇱🇻 Šodien ir nacionālo partizānu bruņotās pretošanās atceres diena. Mēs atceramies un pieminam tos, kuri cīnījās pret komunistu teroru ilgi pēc Otrā pasaules kara beigām. Saules mūžu Latvijai!

🇱🇹 Šiandien – tautinių partizanų ginkluoto pasipriešinimo atminimo diena. Prisimename ir minime tuos, kurie kovojo su komunistiniu teroru dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Saules Mūžu Latvijai!

🇬🇧 Today is the day of remembrance of the armed resistance of the national partisans. We remember and commemorate those who fought against communist terror long after the end of World War II. Saules Mūžu Latvijai

@vienatauta

🇱🇻 Ginta Zilbaloža animācijas filma “Straume” saņēma ASV Kinoakadēmijas “Oskars” balvu nominācijā “Labākā pilnmetrāžas animācijas filma”. Apsveicam un lepojamies!💪🏻

🇱🇹 Režisieriaus Ginto Zilbalodžio animacinis filmas "Srovė" (Straume) gavo "Oskarą" už geriausią animacinį pilnametražį filmą. Sveikiname ir didžiuojamės!💪🏻

🇬🇧 Animated film "Flow" (Straume) directed by Gints Zilbalodis, received the Oscar award for Best Animated Feature Film. Congratulations and we are proud!💪🏻

@vienatauta

🇱🇻 Aicinam savus sekotājus piedalīties Latviešu leģionāru piemiņas dienas pasākumos 16. martā.

🔸09:00 - Dievkalpojums Svētā Jāņa baznīcā
🔸09:45 - Gājiens no Svētā Jāņa baznīcas līdz Brīvības piemineklim
🔸14:00 - Piemiņas pasākums Lestenes Brāļu kapos

Latviešu leģionāri karoja par brīvu Latviju un bija gatavi ziedot pašu dārgāko kas viņiem bija - savu dzīvību. Esam mūžīgā pateicībā. Izrādam cieņu un pieminam varoņus!

🇱🇹 Kviečiame savo sekėjus kovo 16 dieną dalyvauti Latvijos legionierių atminimo dienos renginiuose.

🔸09:00 - Pamaldos Šv. Jono bažnyčioje
🔸09:45 - Žygis nuo Šv. Jono bažnyčios iki Laisvės paminklo
🔸14:00 - Atminimo renginys Lestenės brolių kapinėse

Latvių legionieriai kovojo už laisvą Latviją ir buvo pasirengę paaukoti brangiausią, ką turėjo – savo gyvybę. Esame amžinai dėkingi. Turime parodyti pagarbą ir įamžinti herojus!

🇬🇧 We invite our followers to participate in the Latvian Legionnaires' Memorial Day events on March 16.

🔸09:00 - Service at St. Jānis Church
🔸09:45 - March from St. Jānis Church to the Freedom Monument
🔸14:00 - Memorial event at the Lestene Brothers' cemetery

Latvian legionnaires fought for a free Latvia and were ready to sacrifice the most precious thing they had - their lives. We are eternally grateful. We have to show respect and commemorate the heroes!

@vienatauta

🇱🇹 Kviečiame į tradicines eitynes Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti. (Kovo 11)

Renkamės Katedros aikštėje 15:30.
Pajudame 16:00.
Tradicinis maršrutas Katedros aikštė – Gedimino prospektas – Lukiškių aikštė.

Atsineškite šventinę nuotaiką bei Lietuvos ir Ukrainos vėliavų jūrą.

🇱🇻 Aicinām visus uz tradicionālo Lietuvas neatkarības atjaunošanas atceres gājienu. (11. marts)

Tiekamies Katedrāles laukumā 15:30.
Ceļā dosimies 16:00. Tradicionālais maršruts Katedrāles laukums - Ģedimina prospekts - Lukišķu laukums.

Ņem līdzi savu svētku noskaņu un jūru ar Lietuvas, un Ukrainas karogiem.

🇬🇧 We invite all of you to the traditional march to commemorate the restoration of Lithuania's Independence. (March 11)

We will meet at Cathedral Square at 15:30.
We will set off at 16:00. Traditional route Cathedral Square - Gediminas Avenue - Lukiškės Square.

Bring your festive spirit and a sea of ​​Lithuanian and Ukrainian flags.

@vienatauta

🇱🇹 Šiandien pagerbiame generolą Adolfą Ramanauską-Vanagą jo 107-ųjų gimimo metinių proga. Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo lyderis, kovotojas už laisvę.

🇱🇻 Šodien mēs godinām ģenerāli Ādolfu Ramanausku-Vanagu viņa 107. dzimšanas gadadienā. Lietuvas bruņotās pretošanās līderis, cīnītājs par Lietuvas brīvību.

🇬🇧 Today, we honour General Adolfas Ramanauskas-Vanagas on the 107th anniversary of his birth. A leader of Lithuania’s armed resistance, a fighter for Lithuanias freedom.

@vienatauta

🇱🇻 Šodien mēs pieminam pulkvedi Oskaru Kalpaku, kurš 1919. gada 6. martā varoņnāvē krita kaujā🫡🇱🇻

🇱🇹 Šiandien minime pulkininką Oskarą Kalpaką, žuvusį didvyriška mirtimi mūšyje 1919 m. kovo 6 d.🫡🇱🇻

🇬🇧 Today we commemorate Colonel Oskars Kalpaks, who died a heroic death in battle on March 6, 1919🫡🇱🇻

Today 16:00, Vilnius Cathedral Square

🇱🇹🇱🇹🇱🇹

🇱🇹 256-ojo Lietuvių policijos bataliono kariai Vidžemėje - Latvijoje. 1945 metų pavasaris.

🇱🇻 256. Lietuvas policijas bataljona karavīri Vidzemē, Latvijā. 1945. gada pavasaris.

🇬🇧 Soldiers of the 256th Lithuanian Police Battalion in Vidzeme, Latvia. Spring 1945.

@vienatauta

🇱🇹 Šiauliuose tyliai nukabinta žuvusio už Lietuvos laisvę antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lenta.

Kieno tai darbas?
Lentos nukabinimo iniciatyvos ėmėsi Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, o nukabinimą palaikė ir Desovietizacijos komisija. Tačiau šis žingsnis kartoja sovietinės propagandos platinamą propagandą apie 1941-ųjų Birželio Sukilimą Lietuvoje.

🇱🇻 Šauļos klusi tika noņemta par Lietuvas brīvību bojāgājušā pretpadomju pretošanās dalībnieka ģenerāļa Jona Noreika - ģenerāļa Vētras piemiņas plāksne.

Kurš par to ir atbildīgs?
Plāksnes noņemšanu ierosināja Šauļu ebreju kopienas priekšsēdētāja Sanija Kerbelis, un to atbalstīja Desovietizācijas komisija. Tomēr šis solis atkārto padomju propagandas radīto propagandu par 1941. gada jūnija sacelšanos Lietuvā.

🇬🇧 A plaque commemorating General Jonas Noreika - General Vėtra, a participant of the anti-Soviet resistance, who died for the freedom of Lithuania, was quietly removed in Šiauliai.

Who is responsible for this?
The plaque removal was initiated by Sania Kerbelis, the chairman of the Šiauliai Jewish Community, and supported by the Desovietization Commission. However, this step repeats the propaganda produced by Soviet propaganda about the 1941 June Uprising in Lithuania.

@vienatauta

🇱🇻 No 1231. līdz 1274. gadam Prūšu tauta cīnījās izšķirošā karā pret teitoņiem, kuri mēģināja iekarot, kolonizēt un kristīt Prūsiju un citas Baltijas zemes. Konflikts sākās, kad Teitoņu ordenis ieradās Kulmas reģionā, uz kuru viņus bija uzaicinājuši poļi, kas paši nespēja sakaut prūšus. Neskatoties uz kristīgās Eiropas atbalstu, prūši pretojās gandrīz pus gadsimtu. Teitoņi pakāpeniski okupēja lielāko daļu Prūsijas, taču sacelšanās, tostarp Lielā prūšu sacelšanās (1260-1274), īslaicīgi viņus izdzina. Galu galā teitoņi tika pastiprināti ar Eiropas atbalstu, un sacelšanās tika apspiesta. Tas noveda pie pastiprinātas kolonizācijas un prūšu nācijas pakāpeniskas izzušanas. Karš arī palīdzēja nostiprināt topošās Lietuvas valsts spēkus, kas vēlāk apturēja teitoņu ekspansiju, novēršot zemes savienojumu starp Prūsiju un Livoniju un ierobežojot tālāku Latvijas kolonizāciju. Mums, Latviešiem un Lietuviešiem ir jābūt pateicīgiem Prūšiem par šo upurēšanos!

🇱🇹 Nuo 1231-ių iki 1274-ų metų, prūsų tauta kariavo lemiamą karą su kryžiuočiais, kurie siekė užkariauti, kolonizuoti ir pakrikštyti Prūsiją ir kitas baltų žemes. Konfliktas prasidėjo, kuomet į Kulmo sritį atvyko Kryžiuočių ordinas, pakviestas lenkų, kurie nesugebėjo nugalėti pačių prūsų. Nepaisant krikščioniškosios Europos paramos, prūsai priešinosi beveik pusę amžiaus. Kryžiuočiai pamažu užėmė didžiąją Prūsijos dalį, tačiau sukilimai, tarp jų ir Didysis Prūsijos sukilimas (1260-1274), trumpam juos išstūmė. Galiausiai kryžiuočius sustiprino visapusiška Europos parama, o sukilimas buvo numalšintas. Tai paskatino didesnę kolonizaciją ir galutinį prūsų tautos išnykimą. Karas taip pat padėjo sustiprinti augančią Lietuvos valstybę, kuri vėliau sustabdė teutonų ekspansiją, užkirto kelią sausumos ryšiui tarp Prūsijos ir Livonijos, ir apribojo tolimesnį Latvijos kolonizavimą. Mes, Latviai ir Lietuviai turėtume būti dėkingi prūsams už tokį pasiaukojimą!

🇬🇧 From 1231 to 1274, the Prussian nation fought a crucial war against the Teutons, who sought to conquer, colonize, and Christianize Prussia and other Baltic lands. The conflict began when the Teutonic Order arrived in the Culm region, invited by the Poles who were unable to defeat the Prussians themselves. Despite support from Christian Europe, the Prussians resisted for nearly half a century. The Teutons gradually occupied most of Prussia, but uprisings, including the Great Prussian Uprising (1260-1274), briefly pushed them out. Ultimately, the Teutons were reinforced by Europe's support, and the uprising was suppressed. This led to increased colonization and the eventual extinction of the Prussian nation. The war also helped strengthen the emerging Lithuanian state, which later halted Teutonic expansion, preventing a land connection between Prussia and Livonia and limiting further colonization of Latvia. We, Latvians and Lithuanians should be grateful to the Prussians for this sacrifice!

@vienatauta